Užsakymus nuo 20 Eur siunčiame nemokamai
KAROLINA JAKAITĖ

Šaltojo karo kapsulė: Lietuvių dizainas Londone 1968

€25,00
 
Tai nėra specialisto knyga specialistui. Tai puikaus dizaino pasakojimas apie laiką, žmones, skirtingas aplinkybes, įvykius ir netikėtas sąsajas. (...) Tai atskira visata, kuri byloja apie fantastišką įsijautimą. Man knyga atrodo stulbinanti. – Monika Krikštopaitytė, 7 meno dienos Vienos parodos istorija, virtusi veik asmenišku ir todėl itin įdomiu visos epochos tyrimu. – Jūratė Čerškutė, 15min.lt Tai Lietuvos dizaino kelionė istorija, liudijanti ne tik įdomų mūsų kūrėjų darbą, bet ir atspindinti visą laikmetį – norą išsiveržti iš sistemos, kurti drąsiai, tačiau galiausiai visgi patenkant į izoliacijos tinklą. – Audrius Ožalas, 15min.lt Knygos meno konkurso premija dizaineriams Julijui Balčikoniui ir Laurai Grigaliūnaitei už skirtingų objektų visumos suvaldymą, 2020

Pačiame Šaltojo karo įkarštyje, 1968 m., Londone vyko Sovietų Sąjungos prisistatymo paroda, kurioje daug dėmesio buvo skirta Baltijos šalims. Lietuvos paviljoną kurti patikėta jauniems menininkams – architektui Tadui Baginskui ir vitražistui Algimantui Stoškui.

Apie tai, koks dizainas, eksportiniai leidiniai, mada ir suvenyrai parinkti reprezentuoti tuometę sovietinę Lietuvą, kas juos kūrė ir kaip spalvingame Londone jautėsi iš už geležinės uždangos ištrūkę jauni kūrėjai, pasakoja dizaino istorikė Karolina Jakaitė.

Knygoje publikuojama virš 200 iliustracijų, minima per 100 Lietuvos dizaino vardų – septinto dešimtmečio kūrėjų: nuo svarbiausių paviljono menininkų iki smulkiausių prekės ženklų autorių, pakuočių ir bukleto dizainerių. Knygoje pirmąkart pristatomos Tado Baginsko ir Algimanto Stoškaus 1968-ųjų Londono nuotraukos: nuo oro uosto prieigų, gerai atpažįstamų centrinių gatvių, ryškių reklamų iki užmiesčio vaizdų. Daugiausia kadrų yra iš garsiosios Carnaby Street, kuri septinto dešimtmečio viduryje buvo tapusi spalvingos jaunimo mados ir dizaino centru.

„Šaltojo karo kapsulė“ – daugiaplanė ir daugiasluoksnė istorija, perteikianti autorių intencijas ir sudėtingas laikmečio aplinkybes, sovietinės propagandos absurdiškumą, Šaltojo karo lenktynių įtampas, uždaros visuomenės ir vizionieriškų dizaino projeketų izoliuotumą, kurį autorė įvardija „kapsulės“ metafora.