"Anykščių šilelis", aromaterapinis eterinių aliejų mišinys

„Anykščių šilelis" tai eterinių aliejų mišinys, kvepiantis šviesiu pušynu, sakais ir čiobrelių atšlaitėmis, besikaitaliojančiomis su paslaptingomis juodųjų eglių tankmėmis, balzaminių bruknienojų ir žiemišku samanų kilimu.

Šį eterinių aliejų mišinį sukūrė "Kvapų namai" kartu su Mila Monk – miško maudynių gide ir knygos "Miško maudynės" (leidykla "DviTylos") vertėja. Pavadinimas buvo parinktas ne tik dėl garsiosios A. Baranausko poemos, bet dar ir dėl to, kad Anykščiuose vyko pirmasis miško festivalis. Beje, jame viešėjęs knygos "Miško maudynės" autorius, japonų mokslininkas Quing Li buvo sužavėtas Anykščių krašto gamta.

Spygliuočių, sakų ir čiobrelių dvelksmas pakvėpins namus, valys patalpos orą, mažins stresą, suteiks jėgų ir lengvins kvėpavimą.

Paskaitykite Antano Baranausko poemos "Anykščių šilelis" (1856 m.) ištrauką, ir pamėginkit pajusti:

"Ė kvėpimas, jau ką gi! Čia sakais pušelių,
Čia vėjelis dvelkteli su kvapu žiedelių:
Jauti pievos dobilą, baltą ir raudoną,
Jauti ramunes, čėbrus - žoleles dirvonų;
Jauti iš juodo kapčiaus skruzdėlyno kvapą,
Ir iš medžių, iš skujų, iš šiškų, iš lapų
Vis kitoki kvėpalai: kaip vėjelis dvelksi,
Kožno karto kitokiu kvapu užsivelgsi.
Čia samanos su brukniom šileliu užpluko;
Čia medžio žiedų kvapas - lyg sodas pratrūko.
Tartum miškas kvėpuoja nelyginant žvėris:
Savo kvapus po laukus kaip berte pabėręs,
Laukais, pievom atgauna. - Viduj pušynėlių
Jauti sau gražiai kvapą dirvų ir pievelių.
Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta,
Kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta;
Tik tartum giria, pieva ir laukas sustarę,
Iš brangiausių kvėpalų mišinį padarę,
Dievui ant garbės rūko teip ramiai, teip meiliai,
Lyg kad skripkuoja, juokias, gieda, verkia gailiai,
Ė tie balsai visoki teip krūvon susiaudžia,
Kad jų skyrium nežymu, - ė tik širdį griaudžia."

Antanas Baranauskas "Anykščių šilelis", 1856 m., (poemos ištrauka)