„Ilgesys ir eglutės“ – atvirukų knyga, kurioje visi visų ilgisi ir iš ilgesio vieni kitiems rašo. Čia kiekvienas turi kūną ir balsą, todėl daiktai atvirai kalbasi su reiškiniais, miškai su elniais, žmonės – su miestais ir horizontais. Knygoje į absurdo ir nonsenso foną, į filosofuojančių vėžliukų ir lempučių peizažą pamažu liejasi giliausios žmogiškos patirtys. Autentišką naratyvą pasakoja paveikslai, su tekstais flirtuojantys, juos ironizuojantys arba atvirkščiai – perteikiantys jausmus, kuriems išsakyti tinkamų žodžių nėra. „Ilgesys ir eglutės“ – tai diena po dienos, kai mes paprasčiausiai bandome vieni su kitais pasikalbėti.
Gile,
čia šernas. Labai noriu valgyti. Nerimauju: kada tu krisi nuo ąžuolo? Ar aš tada nemiegosiu?
Šernas
- -- - -----l
Šerne,
jau nukritau.
Gilė
P. S. Kur tu?
- - ---- - -----
Šerne,
ar tas grakštus išlaikyto kailio vyriškis su impozantiškais ragais ir šedevro išraiška – tai tu?
Ar tu – tai ta šokolado spalvos miško kiaulė?
Gilė